Свободный рынок и конкуренция

NIJOLĖS SKUČIENĖS KALBŲ IR VERSLO VADYBOS

AUKŠTESNIOJI MOKYKLA

Verslo administravimo programa

Verslo administravimas

EDITA LAPINSKIENĖ

I kurso 1A grupės studentė

LAISVOSIOS KONKURENCIJOS ĮTAKA (LIETUVOJE )

KOKIOS DAR GALI BŪTI EKONOMIKOS FORMOS ( PLANINĖ, DEMOKRATINĖ )

Referatas

Klaipėda, 2001

Konkurencijos plėtojimas Lietuvoje.

Dabartiniam pereinamajam laikotarpiui Lietuvos ekonomikoje būtinai tai, jog ryškiai pasireiškia tik neigiami ūkio pertvarkymo bruožai, auga kainos, krinta piniginio vieneto perkamoji galia, didėja nedarbas ir smunka gamybos apimtys. Menkai didėja eksportas, pernelyg dideli mokesčiai, visiškai neaiški muitų ir licencijų išdavimo tvarka, beveik nėra užsienio investicijų. Taip buvo 1991 -1992 metais.

O kokia konkurencijos būklė ekonomikos ir ne tik ekonomikos sferoje, ar tokia pat kaip buvo prieš 5-6 metus ? Atrodytų, jog pokyčių yra, ir jie nemaži, nors monopolizmo Lietuvos ūkyje pakanka. Konkurencija pasireiškia visur: ir gamybos, ir socialinėje sferoje, ir valdymo struktūrose bei infrastruktūros šakose.

Turtiniai santykiai tik pradėjo keistis, o bene ryškiausiai šiuos pasikeitimus atspindi sustiprėjusi konkurencinė kova. Galima paminėti tokius akivaizdžius pavyzdžius: privačių taksistų atsiradimas, komercinės parduotuvės prekybos sferoje, ėmė rastis užkandinių ir t.t.

Konkurenciją galima suvokti kaip kovą dėl klientu, taip pat kaip kova dėl įtakos sferų, rinku. Politinėje sferoje stebima ypač smarki konkurencinė kova.

Socialinėje sferoje, atsiradus verslininkų sluoksniui, paaštrėjus, turtinei nelygybei, padidėjo įtampa. Kai infliacijos tempai tokie spartūs, netenka prasmės bet koks santaupų kaupimas, keičiasi, tiksliau byra gyvenimo orientyrai ir vertybės. Ekonominis nestabilumas atsiliepia kiekvieno žmogaus savijautai, nusiteikimui dirbti, ieškoti naujų veiklos sferų.

Nepastebimai keičiasi ūkio infrastruktūra, o dar daugiau socialinė jos dalis. Dygsta naujos draudimo kompanijos, hipotekos organizacijos, komerciniai bankai, naujos paslaugos. Labai daug įsisteigė bendrų su užsienio kompanionais firmų. Deja, gamybos sferoje to labai maža - dominuoja prekybos, finansų, tiekimo operacijos.

Makroekonomikos lygiu kalbant apie konkurencijos plėtojimą, labai svarbu išskirti procesų tendencijas: kol kas, kol visos ekonomikos funkcionavimo pusės yra perėjimo ( nestabilioje ) stadijoje, labai sunkų kalbėti apie klasikinę konkurencinę kovą ekonomikoje ( gamyboje, prekyboje, transporto, ryšių, žemės ūkio, statybos, aptarnavimo sferoje ir t.t.). Kol Lietuvos ekonomika nebus nors santykiškai stabili, tol dominuos nestacionarūs procesai. Tai reiškia, kad kainos, palūkanos, pelnas, kaip pagrindiniai ekonomikos parametrai, neatspindės realios padėties.

Žinoma, Lietuva ir jos ekonomika nėra izoliuota, ją labai veikia rublio zonos valstybių ekonomika, bet ne tik tai. Jau formuojasi gana glaudus ryšiai ir su pasaulinėmis ekonominėmis bei finansinėmis organizacijomis, kurios turi didelę įtaką tokiems parametrams, kaip Lietuvos finansines sistemos stiprinimas, ūkio struktūros kilimas, alternatyvių žaliavų ir energijos šaltiniu paieška ir t. t.

Ypač pageidautina, kad pradėtų ryškėti investicijų dinamikos kontūrai. Tada prasidėtų efektyvios ekonomikos procesai: konkurencinė kova skatintų siekti geresnės technologijos, geresnės kokybės, taptų būtini marketingo tyrimų rezultatai.

Ar reikia ir ar galima reguliuoti konkurenciją ? Makroekonomikos lygiu turbūt ne, nes pati konkurencija yra reguliatorius, palaikantis tam tikrą dinaminę pusiausvyrą ekonomikoje apskritai ir kainu srityje - pirmiausia. Tačiau atskirų šakų verslo sferų lygiu valstybė gali netiesiogiai veikti konkurencinę kovą - per kreditų, mokesčių importo bei eksporto politiką ir pan.

Labai svarbu pabrėžti ryšį tarp konkurencijos plėtojimo ir mentaliteto ugdymo. Juk dabar Lietuvoje vyksta istorinis momentas: kuriasi, gimsta nauja klasė - pramoninkų, verslininkų sluoksnis. Tiek dabar, tiek ateityje svarbu, koks tas sluoksnis susiformuos, kokia bus jo vertybių sistema, klasifikacija, kaip sėkmingai jis galės integruotis į pasaulinę rinką. Juk konkurencija pati nėra nei blogis, nei gėris. Ji verčia maksimaliai pasitempti, siekti kuo didesnio našumo ir efektyvumo. Tačiau taip pat gali sužlugdyti pralaimejusiji, sutrypti žmonių, pirmiausia vadovu, savininku likimus. Konkurencija gali būti vykdoma ir garbingais, ir